politúra

politúra
-e ž (ȗ) les. raztopina različnih smol, ki dela, nanesena v tankem sloju, površino bleščečo: nanesti polituro; lužila in politure // tanka plast iz tega: bleščeča se politura mize; raze v polituri; pren., ekspr. njegove besede so okorne, brez potrebne politure

Slovar slovenskega knjižnega jezika . 2000.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • politura — s.f. [dal lat. politura, der. di polire polire ]. 1. [operazione con cui si rifinisce un lavoro, lisciandone, levigandone, lucidandone la superficie: p. del marmo ] ▶◀ levigatura, levigazione, lisciamento, lisciatura. ⇓ carteggiatura, lucidatura …   Enciclopedia Italiana

  • politura — politúra ž DEFINICIJA 1. premaz koji se nanosi na drvo kao podlogu, ob. na pokućstvo [dati polituru] 2. pren. pejor. vanjski sjaj koji prikriva stvarno stanje ETIMOLOGIJA lat. politura ≃ polire: gladiti …   Hrvatski jezični portal

  • politūra — politūrà sf. (2) DŽ 1. poliruojamasis lakas: Iš pikio gaminami įvairūs lakai ir politūros sp. 2. medžio paviršių dengiantis lako sluoksnelis: Dvi krasi lendrinėmis sėdenėmis su nutrinta jau politūra Žem …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • politura — {{/stl 13}}{{stl 8}}rz. ż Ia, CMc. polituraurze, blm {{/stl 8}}{{stl 20}} {{/stl 20}}{{stl 12}}1. {{/stl 12}}{{stl 7}} roztwór żywicy w spirytusie, którym powleka się przedmioty drewniane w celu uzyskania połysku : {{/stl 7}}{{stl 10}}Powlekać… …   Langenscheidt Polski wyjaśnień

  • POLITURA — ἡ γνάψις, seu Politurae Ars. Vide supra in voce Polientes …   Hofmann J. Lexicon universale

  • politūra — politūrà dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • politūra — statusas T sritis chemija apibrėžtis Alkoholinis šelako ar kitos gamtinės dervos tirpalas medienai lakuoti. atitikmenys: angl. polishing liquid rus. политура …   Chemijos terminų aiškinamasis žodynas

  • politura — ż IV, CMs. polituraurze, blm «rozcieńczony roztwór żywicy (najczęściej szelaku) w alkoholu, który po nałożeniu na powierzchnię drewna, tworzy cienką warstwę nadającą mu połysk; gładka, błyszcząca powłoka na drewnianej powierzchni powstała po… …   Słownik języka polskiego

  • politura — po·li·tù·ra s.f. 1. OB operazione di rifinitura consistente nel lisciare, levigare e lucidare la superficie di un oggetto 2. BU fig., rifinitura di un opera letteraria o artistica spec. dal punto di vista formale {{line}} {{/line}} DATA: 1481.… …   Dizionario italiano

  • politúra — politúr|a ž 1. {{001f}}premaz koji se nanosi na drvo kao podlogu, ob. na pokućstvo [dati ∼u] 2. {{001f}}pren. pejor. vanjski sjaj koji prikriva stvarno stanje ✧ {{001f}}lat …   Veliki rječnik hrvatskoga jezika

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”